Lietuvoje, kur korupcijos terminas apibūdina kasdienius verslo ir valdžios santykius, o ne visuotinai smerkiamą nusikalstamą veiklą, liko beveik nepastebėtas korupcijos skandalas, sudrebinęs beveik 160 metų gyvuojančią Vokietijos koncerno “Siemens” imperiją.
Tiems, kurie vis dėlto pastebėjo žiniasklaidos pranešimus apie pusės milijardo eurų (apie 1,75 mlrd. litų) vertės kyšių fondą, ši žinia tapo paguoda. Pasirodo, ir Vakaruose tos pačios bėdos kaip ir Lietuvoje.
Kad ir kaip būtų “Siemens” korupcijos saga, kaip šią istoriją praminė Vokietijos žiniasklaida, smarkiai skiriasi nuo lietuviškų korupcijos skandalų.
Korupcijos geografija – visas pasaulis
“Siemens” dar praėjusio dešimtmečio pradžioje mokėdavo užstatus bei kompensacijas darbuotojams, kurie būdavo pagaunami. Net nuteisti padalinių vadovai neturėjo jaudintis neteksią pensijos.
XXI amžiaus pradžioje koncerno vadovybės nustatyti ambicingi uždaviniai paskatino milžinišką kyšininkavimo kampaniją. Per septynerius metus “Siemens” komunikacijos padalinys į pareigūnų papirkinėjimą įvairiose šalyse investavo pusę milijardo eurų.
Kyšių mokėjimas nuo Vokietijos teisėsaugos bei koncerno vadovybės buvo paslėptas po sudėtingu mokėjimų tinklu, apraizgiusiu visą pasaulį. Šimtai milijonų iš “Siemens” komunikacijų padalinio būdavo pervedami fiktyvioms kompanijoms įvairiose pasaulio šalyse. Priedanga korupcijai dažniausiai tapdavo tariamos konsultavimo ar finansinio tarpininkavimo įmonės Kipre ar Dubajaus bei Monake, JAV, Austrijoje, Šveicarijoje, kontroliuojamos aukštų “Siemens” padalinių vadovų ar su jais susijusių asmenų.
Fiktyvių priedangos įmonių sąskaitose atsidūrusios lėšos buvo panaudojamas laimėti konkursus įvairiose pasaulio šalyse. Dešimtys milijonų buvo panaudoti papirkinėti politikus, tarnautojus bei kariškius Kinijoje, Rusijoje, Indonezijoje, Saudo Arabijoje, Kuveite ar Nigerijoje.
Neseniai buvo pradėtas tyrimas dėl galimų “Siemens” mokėjimų buvusiam Irako diktatoriui Saddamui Husseinui.
Graikijos prokuratūra tiria galimą nelegalių sąskaitų panaudojimą papirkinėti vyriausybės valdininkus prieš 2004 m. olimpines žaidines Atėnuose. Italijos prokurorai 2003 m. pradėjo tyrimą dėl beveik septynių milijonų Vokietijos markių (14 mln. litų) vertės pavedimų buvusio Italijos pašto ir telekomunikacijų inspektoriaus kontroliuojamai bendrovei Puerto Rike.
Tarptautinė korupcija
Tarptautinė korupcija iš tiesų specifinė problema, ilgą laika toleruota visų pasaulio vyriausybių. Dažniausiai ji buvo teisinama nacionaliniu interesu. Natūralu, kad mokančios kyšius kompanijos įgydavo pranašumą prieš kitų šalių konkurentus bei taip prisidėdavo prie šalies eksporto augimo.
JAV buvo pirmoji, kuri 1977 m. uždraudė savo kompanijoms mokėti kyšius užsienyje. Tai buvo drąsus žingsnis, nes Prancūzija ar Vokietija vis dar leisdavo kyšius nurašyti kaip verslo išlaidas. Ir tik 1997 m. 34 šalims pasirašius konvenciją, draudžiančią tarptautinę korupciją, JAV pavyko ištrūkti iš izoliacijos: iki tol įprasta kyšininkavimo užsienyje praktika buvo uždrausta beveik visose išsivysčiusiose šalyse.
Tarptautinė korupcija Lietuvoje
Nors Lietuvoje didesni ar mažesni korupcijos skandalai kyla beveik kas mėnesį, tarptautinės korupcijos klausimas iki šiol nebuvo tapęs tema viešiems svarstymams.
Gal būt tai reiškia, kad Lietuvos bendrovės, veikdamos užsienyje, nemoka kyšių? “Transparency International”, tarptautinės su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos, duomenys apsiriboja 30 daugiausia eksportuojančių šalių analize.
2006 metų duomenimis, Rusijos verslininkai pagal polinkį mokėti kyšius užima trečiąją vietą – po Indijos ir Kinijos. Mažiausiai linkę kyšininkauti Šveicarijos, Švedijos bei Austrijos verslininkai.
Straipsnis publikuotas lrytas.lt.
