Amerikietiška ir europietiška svajonės remiasi skirtingu laisvės ir saugumo suvokimu. Kol amerikiečiai svarbiausiu laisvės komponentu laiko autonomiją, europiečiai savo laisvę randa bendruomenėse. Nors abi svajonės turi privalumų europietiškoji geriau tarnauja žmonijos ateičiai.
Tokią poziciją gina JAV ekonomistas Jeremy Rifkinas naujausioje savo knygoje „Europietiška svajonė: kaip Europos ateities vizija tyliai užtemdo Amerikietišką svajonę“. Aktyviai Amerikos ekonomiką kritikuojantis autorius prieš 18 metų žurnalo Times buvo pavadintas nekenčiamiausiu mokslininku.
Amerikietiškoji svajonė
Amerikiečiai savo laisvę bei saugumą suvokia negatyviai. Laisvė jiems visada buvo susijusi su autonomija.
Jei žmogus yra autonomiškas, tai reiškia, kad jis arba ji yra nepriklausomas nuo kitų bei yra nepažeidžiamas nekontroliuojamų išorinių aplinkybių. Kitaip tariant, būti autonomišku reiškia būti turtingu.
Kuo daugiau sukaupi turto, tuo nepriklausomesnis esi pasaulyje. Laisvu žmogus tampama tada, kai pradeda priklausyti tik nuo savęs. Turtėdamas žmogus įgyja vis daugiau privilegijų, o su privilegijomis tampa vis saugesnis
Europietiškoji svajonė
Europietiškoji svajonė yra pagrįsta skirtingomis prielaidomis apie tai, kas sudaro laisvės ir saugumo pagrindą. Europiečiams laisvės pagrindas yra ne autonomija o įsitvirtinimas. Būti laisvam reiškia turėti priėjimą prie daugybės ryšių pagrįstų tarpusavio priklausomybės su kitais.
Su kuo daugiau bendruomenių žmogus turį ryšių, tuo daugiau galimybių turi gyventi pilnavertį ir reikšmingą gyvenimą. Su ryšiai ateina priklausymas o su priklausymu – saugumas.
Amerikietiškoji svajonė pabrėžia ekonominį augimą, asmeninį turtą ir nepriklausomybę, o europietiškoji dėmesį skiria nuosekliai plėtrai, gyvenimo kokybei ir tarpusavio priklausomybei.
Amerikietiškoji svajonė aukština darbo etiką, europietiškoji – laisvalaikį ir įsigilinimą. Amerikietiškoji svajonė yra neatskiriama nuo šalies religinio paveldo ir gilaus tikėjimo, europietiškoji yra visiškai sekuliari.
Skirtingos svajonės – skirtinga politika
Amerikiečiai yra labiau linkę pasitelkti karinę jėgą, gindami tai, ką laiko savo gyvybiniais interesais. Europiečiai skeptiškiau vertina karinės jėgos naudojimą ir pirmenybę teikia diplomatijai, ekonominei pagalbai ir taikos palaikymo operacijoms.
Amerikiečiai yra linkę mąstyti lokaliai, o Europiečių lojalumas yra daug platesnis, apimantis ir vietos ir pasaulio lygius. Amerikietiškoji svajonė yra iki šaknų privati ir mažai tesirūpinanti likusia žmonija. Europietiškoji svajonė skatina rūpinimąsi visa planeta.
Europietiškoji svajonė ir ES
Tai tikrai nereiškia, kad Europa tapo rojumi žemėje. Jos problemos kompleksinės o silpnumas akivaizdus. Europos Sąjungos valdžios mašina, anot ES kritikų ir šalininkų, yra milžiniškas biurokratinis labirintas erzinantis net ir didžiausius euro-optimistus.
Tikėtis, kad europiečiai įgyvendino savo svajonę, būtų kvaila. Amerikiečiai taip pat niekada negyveno savąja sekdami. Svarbiausia yra tai, kad europiečiai sukūrė naują pasaulio ateities viziją, kuri daugeliu aspektų skiriasi nuo amerikietiškosios. Europietiškoji svajonė yra stipresnė, nes išdrįsta pasiūlyti naują istoriją, kurioje svarbiausia gyvenimo kokybė, stabilumas, taika ir harmonija.
Istorijos pabaiga ir žmonijos iškilimas
Stabilios ekonomikos idėja yra iš tiesų radikalus pasiūlymas, metantis iššūki istorijos, kaip nuolatinio turtėjimo proceso, supratimui. Stabilios pasaulinės ekonomikos tikslas yra suderinti žmogaus vartojimo poreikius su gamtos galimybėmis perdirbti atliekas ir atkurti resursus. Perėjimas prie šios vizijos yra istorijos pagrįstos nesustojamu materialiniu tobulėjimu pabaiga ir žmogaus asmeninio tobulėjimo istorijos pradžia.
Naujoji svajonė yra pagrįsta ne turto kaupimu, bet žmogaus dvasios įvertinimu. Ji ištraukia žmoniją iš materialistinio kalėjimo, kuriame ji buvo įkalinta nuo XVIII amžiaus. pradžios ir bando perkelti į ateitį, pagrįstą idealizmu. Naujoji europietiškoji svajonė bando atspindėti viso pasaulio geresnės ateities viziją.
*** Parengta pagal Jeremy Rifkin, “The European Dream: How Europe’s Vision of the Future Is Quietly Eclipsing the American Dream”. Polity Press, 2004.
Straipsnis publikuotas lrytas.lt.
