Sun Tzu „Karo menas“ – tai dar vienas įrodymas, kad tikroji išmintis nesensta. Prieš daugiau nei pustrečio tūkstančio metų kinų legendinio karvedžio karo strategijos veikalas yra kaip niekada aktualus šiandien. Lakoniškas darbas, tūkstančius metų nagrinėtas Kinijos karvedžių, prieš daugiau nei du šimtus metų atrastas vakaruose, pagaliau pasiekė ir Lietuvą.
„Karo menas“ turėtų sudominti ne tik besidominčius karo teorija. Šį veikalą perskaityti (ir ne vieną kartą) turėtų kiekvienas, kuriam gyvenime tenka stoti į kovą, ir visai nesvarbu kokia ta kova būtų.
Sun Tzu išdėstytų principų vertingumą įvairiose gyvenimo srityse įrodo gausybė skirtingų vertimų ir interpretacijų. Kartu su veikalu dažniausiai pateikiami ir vertėjų komentarai, kurie padeda suprasti, kaip kovos principai gali būti pritaikyti ne tik karyboje bet ir versle, darant karjerą ar asmeniniame gyvenime.
Lietuvos skaitytojams siūlomas vienas iš labiausiai vertinamų Ralpho D. Sawyerio „Karo meno“ vertimas. Tai geriausias sprendimas ir norintiems pajusti senųjų laikų dvasią ir ieškantiems išmintiems, pritaikomos kasdieniame gyvenime.
„Karo mene“ Sun Tzu pabrėžia lyderystės, kontrolės ir valdymo svarbą. Lyderis turi disciplinuoti ir valdyti. Kare mūšis nėra svarbiausia. Priešingai – meistriškumo viršūnė yra laimėti be mūšio. Sun Tzu atstovaują tiems, kurie karo metu pateisina visas priemones. Jiems karas nėra džentelmenų dvikova. „Karas – tai apgavystės kelias“, todėl geras karvedys stengiasi suklaidinti, papirkinėja, kelia sumaištį, skatina priešo puikybę ir mėgina išskirti sąjungininkus, o puola tik tada, kai priešas yra nepasirengęs puolimui.
Tai, kad vienas žymiausių Kinijos veikalų taip ilgai buvo neišverstas į Lietuvių kalbą – baisi nuodėmė. Jo neperskaityti, kai jis jau išverstas – dar didesnė.
Sun Tzu, “Karo menas”. Obuolys, 2006.
Straipsnis publikuotas alfa.lt.
Posted by baubas
Posted by baubas