Vyrų pašaukimas – kraugeriška veikla

„Gyvenimo vadovas kraugeriams“ – taip turėtų būti pavadinta „Hagakurė: Slaptoji samurajų knyga“, jei būtų parašyta šiais laikais, pavyzdžiui, Amerikoje, o ne prieš tris šimtus metų Japonijoje. Juk samurajus visų pirma yra tikras vyras, o „vyrų pašaukimas – kraugeriška veikla“.

„Oho“, – tai išsprūs iš jūsų lūpų perskaičius „Hagakurę“. Ši vos keturias ar penkias jūsų gyvenimo valandas užimsianti knygelė iš tiesų yra unikali. Jos nereikėtų skaityti ieškant rakto į ilgą ir laimingą gyvenimą ar norintiems užvaldyti pasaulį. „Hagakurė“ moko ne gyventi, o mirti, ne valdyti, o būti tarnu.

„Hagakurė“ nėra panaši ir į garsųjį Sun Tzu veikalą „Karo meną“, nors dažnai ir gretinama su juo. Čia nėra rakto, kaip pasiekti pergalę ar nugalėti priešą. Samurajus nestudijuoja strategijos meno, o puola su įkarščiu ir negalvodamas.

Ši knyga nėra vientisas kūrinys. Tai istorinių pasakojimų, pamokymų ir dialogų rinkinys. Šis tekstų kratinys įgyja prasmę tik suvoktas kaip visuma, todėl sekantieji detalėmis pasuks klaidingu keliu.

„Hagakurė“ tikrai nustebina mums nauju ir nepažįstamu mąstymu apie pasaulį. Kita vertus, nemažiau stebina ir jos „senumas“. Yamamoto Tsunemoto savo tekstuose kalba apie jau seniai užmirštus dalykus – etiką ir pareigą. Samurajų visuomenė – tai visuomenė, kur visi turi savo kelią. Moterys neina vyrų keliu, o samurajai nesirenka šventiko gyvenimo.

Svarbus kiekvieno kario auklėjimo etapas yra mokymas kapoti galvas. Būtent galvų kapojimas yra bene dažniausiai pasikartojantis motyvas. Ir vis dėlto ne žudymas, o pareiga, teisingumas ir ištikimybė yra svarbiausi knygos aspektai. Juk svarbiausia kariui ne mokėti tobulai žudyti, o žinoti, kada sustoti.

Šią knygą tikrai perskaitys visi besidomintys Japonijos mąstymu. Tačiau dar labiau knyga turėtų sudominti ieškančius neįprasto ir nenuobodaus požiūrio į pasaulį.

Yamamoto Tsunemoto, “Hagakurė: Slaptoji samurajų knyga”. Obuolys, 2006.

Straipsnis publikuotas alfa.lt.

Kiniškas „Karo menas“ lietuviškai

Sun Tzu „Karo menas“ – tai dar vienas įrodymas, kad tikroji išmintis nesensta. Prieš daugiau nei pustrečio tūkstančio metų kinų legendinio karvedžio karo strategijos veikalas yra kaip niekada aktualus šiandien. Lakoniškas darbas, tūkstančius metų nagrinėtas Kinijos karvedžių, prieš daugiau nei du šimtus metų atrastas vakaruose, pagaliau pasiekė ir Lietuvą.

„Karo menas“ turėtų sudominti ne tik besidominčius karo teorija. Šį veikalą perskaityti (ir ne vieną kartą) turėtų kiekvienas, kuriam gyvenime tenka stoti į kovą, ir visai nesvarbu kokia ta kova būtų.

Sun Tzu išdėstytų principų vertingumą įvairiose gyvenimo srityse įrodo gausybė skirtingų vertimų ir interpretacijų. Kartu su veikalu dažniausiai pateikiami ir vertėjų komentarai, kurie padeda suprasti, kaip kovos principai gali būti pritaikyti ne tik karyboje bet ir versle, darant karjerą ar asmeniniame gyvenime.

Lietuvos skaitytojams siūlomas vienas iš labiausiai vertinamų Ralpho D. Sawyerio „Karo meno“ vertimas. Tai geriausias sprendimas ir norintiems pajusti senųjų laikų dvasią ir ieškantiems išmintiems, pritaikomos kasdieniame gyvenime.

„Karo mene“ Sun Tzu pabrėžia lyderystės, kontrolės ir valdymo svarbą. Lyderis turi disciplinuoti ir valdyti. Kare mūšis nėra svarbiausia. Priešingai – meistriškumo viršūnė yra laimėti be mūšio. Sun Tzu atstovaują tiems, kurie karo metu pateisina visas priemones. Jiems karas nėra džentelmenų dvikova. „Karas – tai apgavystės kelias“, todėl geras karvedys stengiasi suklaidinti, papirkinėja, kelia sumaištį, skatina priešo puikybę ir mėgina išskirti sąjungininkus, o puola tik tada, kai priešas yra nepasirengęs puolimui.

Tai, kad vienas žymiausių Kinijos veikalų taip ilgai buvo neišverstas į Lietuvių kalbą – baisi nuodėmė. Jo neperskaityti, kai jis jau išverstas – dar didesnė.

Sun Tzu, “Karo menas”. Obuolys, 2006.

Straipsnis publikuotas alfa.lt.

Žaidimas su žaidimais

Ar kada mąstėte apie tai, jog būtų įdomu pamatyti akcijų biržos virtuvę iš vidaus? Dažniausia priežastis, kodėl šios mintys dažnai netampa tikrove, yra ne pinigų, o laiko stygius. Neturintiems noro gaišti ir gilinantis į įvairių verslo įmonių veiklos detales ir mieliau laiką leidžiantiems kino teatre, prie televizoriaus ar žaidžiant kompiuterinius žaidimus, tačiau norintiems pajusti kas yra birža, jau mestas gelbėjimosi ratas.

Prekyba Holivudo garsenybėmis

Kino mėgėjai savo jėgas ir komercinę nuojautą jau keletą metų gali išbandyti pagarsėjusioje Holivudo vertybinių popierių biržoje „HSX“, o žaidimų mylėtojus turėtų masinti naujoji žaidimų biržą „The simExchange“.

Keletą metų veikianti HSX tikrai neturėtų stebinti savo dizainu, kuris nors ir kiek pasenęs, tačiau tikrai patogus vartotojui. Holivudo vertybinių popierių biržoje vartotojai už Holivudo dolerius gali pirkti ir parduoti filmų bei garsenybių akcijas. Pirkėjai vertina kiekvieno filmo ar kino žvaigždės ateities uždarbio galimybes ir pagal tai renkasi į ką investuoti. Norintiems išskaidyti riziką čia, kaip ir tikrose akcijų rinkose veikia investiciniai fondai.

Tarp pirkėjų populiariausi filmai yra “Indiana Jones 4″, “Simpsons” bei “Žmogus voras 3″. Tarp aktorių geriausiomis investicijomis laikomi Johnny Deppas, Angelina Jolie ir Benas Affleckas.

Atsibodo žaisti? Prekiaukite žaidimų vertybiniais popieriais!

Projektas „The simExchange“ dvelkia naujumu, tai kol kas tik „beta“ versija. „The simExchange“- vaizdo žaidimų pardavimų prognozavimo rinka. Virtuali akcijų birža sukurta taip, jog kuo geriau atskleistų tikros biržos esmę. Vienintelis skirtumas – prekiaujama ne įmonių, o žaidimų vertybiniais popieriais.

Rinkoje prekiaujama ne tik asmeniniams kompiuteriams skirtais žaidimais, bet ir visiems pagrindiniams kompiuteriams skirtais produktais. Akcijos kaina – tai spėjimas kiek kopijų per savo gyvavimo laikotarpį bus parduota vieno ar kito konkretaus žaidimo. Kaip tikroje akcijų biržoje, lošėjai aktyviai seka visas naujienas, susijusias su kompiuteriniais žaidimais bei jas aptarinėja diskusijų forumuose.

Vertingiausių žaidimų sąraše pirmauja „Pokemon“, „Halo 3“ ir asmeniniams kompiuteriams skirtas „World of Warcraft: The Burning Crusade“.

Nieko nėra nemokamo

Nors žaidėjams ir „HSX“ ir „The simExchange“ paslaugos yra nemokamos, visi žino, kad šiame pasaulyje už dyką negausime. Taigi, reikia klausti kas ir už ką moka. Šviečiamojo pobūdžio imitaciniai žaidimai tikrai atveda vieną kitą investuotoją ir į tikrą akcijų biržą, todėl natūralu, jog tokie žaidimai susilaukia finansų tarpininkų paramos.

Didžiausia šių svetainių vertė yra rinkos prognozavimas. Rinkodaros specialistų nuomone, tokios simuliuotos rinkos, kur potencialūs pirkėjai turi progą įvertinti ir netgi virtualiai priimti sprendimą ar pirkti kino bilietą arba vaizdo žaidimą, yra vienas geriausių būdų prognozuoti ateities pardavimus. Tad jeigu norite išbandyti panašią simuliaciją, tačiau nemėgstate nei kino, nei vaizdo žaidimų, turėkite kantrybės ir greitai atsiras ir jūsų hobį atitinkanti virtuali vertybinių popierių birža.

Straipsnis publikuotas alfa.lt.

Blogas, uždirbantis pinigus

Dauguma žmonių rašančių blogus tenori išreikšti save ar pasidalinti savo mintimis. Apie tai, kad blogas gali padėti užsidirbti vieną kitą litą ar net tapti gana solidžiu pragyvenimo šaltiniu, pagalvoja tikrai ne kiekvienas. Nors tapti milijonieriumi vien sukūrus savo blogą tikrai pavyks ne daugeliui, tačiau užsidirbti vieną kitą dolerį gali kiekvienas.

Reklama

Skirti ploto reklamai yra vienas paprasčiausių ir dažniausiai naudojamų būdų, kaip priversti savo blogą dirbti. Jei jūsų blogas sugeba pritraukti daug lankytojų ar yra itin populiarus kokioje nors lankytojų grupėje- reklamos pardavimais galite užsiimti pats. Mažiau žinomų blogų turėtojams pagelbės tokios paslaugos kaip Google AdSence, Text Link Ads, BlogAds ar Chitika.

AdSence – interneto giganto Google siūloma paslauga yra turbūt geriausias produktas pradedantiems uždarbiauti iš savo blogų. AdSence leidžia išsirinkti keletą reklamų, suderinamų su blogo turiniu. Jūsų pajamos priklauso nuo to, kiek lankytojų spustels ant reklamose esančių nuorodų ieškodami daugiau informacijos. Panašias paslaugas siūlo ir Text Link Ads bei BlogAds.

Chitika siūlo net keletą būdų, kaip uždirbti iš reklamos bloguose- nuo standartinių tekstinių reklamų iki RSS kanalais platinamos reklamos. Šios paslaugos nėra skirtos naujokams ir tikrai ne kiekvienas Lietuvos blogeris sugebės įveikti minimalaus lankytojų skaičiaus ribą. Chitika – tai sprendimas norintiems dirbti internete.

Pagalba parduoti

Kita puiki galimybė užsidirbti turėtų patikti tiems, kurie nenori paversti savo blogą reklamos stendu. Įvairios partnerystės programos siūlo blogą panaudoti kaip kanalą jungiantį skaitytoją su interneto parduotuvėmis. Vienas populiariausių sprendimų – Amazon.com partnerystės programa. Jei pavyzdžiui jūsų bloge yra šiuo metu skaitomos knygos recenzija ar paminėtas mėgstamiausias kompaktinis diskas, partnerystės programa leidžia jums įdėti nuorodą iš jūsų blogo į Amazon.com. Jei apsilankymas Amazon.com pasibaigs produkto įsigijimu – jūs gausite iki 10 proc. jo vertės.

Pinigai už recenzijas

Trečioji alternatyva turėtų itin patikti tiems, kurie blogose dažnai aptaria naujai pasirodžiusius produktus. Tinklalapiai PayPerPost, ReviewMe, Blogsvertise ir kiti jau kurį laiko siūlo atlygį „blogeriams“ rašantiems apie interneto svetaines, naujus produktus ar paslaugas. Pinigai mokami ne už reklamos plotą o už nuomonę, kuri ne visada yra gera, ir už visų prekybininkų laukiamą kokybišką grįžtamąjį ryšį iš vartotojų.

PayPerPost startavęs 2006 m. tikrai nusipelno pagyrų už labai patogų modelį ir reklamdaviams, ir „blogeriams“. Norintiems pradėti reklamuotis užtenka vos 10 dolerių, kurių didžiąja dalį žinoma pasiims projekto kūrėjai. Blogų autoriai gali uždirbti nuo 2 iki 20 dolerių už vieną recenziją. Kol kas ribojama iki dviejų recenzijų per dieną, o recenzuojamas produktas negali kartotis bent jau 90 dienų.

ReviewMe yra palankesnė išskirtinių blogų šeimininkams. Reklamdaviai šiame projekte gali pasirinkti blogą, kuris apie juos rašytų. Autoriaus pajamos priklauso nuo blogo reitingo bei RSS kanalo prenumeratorių skaičiaus.

Blogsvertise [http://www.blogsvertise.com/] – dar vienas stambus žaidėjas šioje rinkoje. Jame kaip ir ReviewMe reklamdavys gali pasirinkti blogą, kuriame nori reklamuotis. Tai kas gali nepatikti kai kuriems „blogeriams“ šiame projekte- tai reikalavimas, kad blogę būtų ne mažiau kaip trys nuorodos į aprašomą produktą.

Skaitytojų parama

Ne visuose bloguose rašoma apie paslaugas ar produktus. Jeigu jų autoriai nenori įsileisti reklamos, lieka tik vienas būdas – paprašyti lankytojų paramos. Ši alternatyva tikrai gali pagelbėti tiem „blogeriams“, kurie savo bloguose giną kokia nors socialinę poziciją. Nors Lietuvoje tokia praktika dar neįprasta, rašantiems angliškai tikrai neturėtų iškilti problemų.

Jeigu jūsų blogas turi nuolatinių lankytojų grupę, jų tarpe tikrai gali atsirasti galinčių savo ištikimybę įrodyti maža finansine parama. Techniškai tai galima įgyvendinti pasinaudojant PayPal kompanijos paslaugomis.

Nors daugiausiai uždirbančių blogų statistikos nėra, tačiau jei kam reikia iššūkio – 100 000 dolerių per mėnesį galėtų būti pirmąją stotele pradedant gyventi iš savo blogo.

Straipsnis publikuotas alfa.lt.

Europietiškoji svajonė – geresnė už amerikietiškąją?

Amerikietiška ir europietiška svajonės remiasi skirtingu laisvės ir saugumo suvokimu. Kol amerikiečiai svarbiausiu laisvės komponentu laiko autonomiją, europiečiai savo laisvę randa bendruomenėse. Nors abi svajonės turi privalumų europietiškoji geriau tarnauja žmonijos ateičiai.

Tokią poziciją gina JAV ekonomistas Jeremy Rifkinas naujausioje savo knygoje „Europietiška svajonė: kaip Europos ateities vizija tyliai užtemdo Amerikietišką svajonę“. Aktyviai Amerikos ekonomiką kritikuojantis autorius prieš 18 metų žurnalo Times buvo pavadintas nekenčiamiausiu mokslininku.

Amerikietiškoji svajonė

Amerikiečiai savo laisvę bei saugumą suvokia negatyviai. Laisvė jiems visada buvo susijusi su autonomija.

Jei žmogus yra autonomiškas, tai reiškia, kad jis arba ji yra nepriklausomas nuo kitų bei yra nepažeidžiamas nekontroliuojamų išorinių aplinkybių. Kitaip tariant, būti autonomišku reiškia būti turtingu.

Kuo daugiau sukaupi turto, tuo nepriklausomesnis esi pasaulyje. Laisvu žmogus tampama tada, kai pradeda priklausyti tik nuo savęs. Turtėdamas žmogus įgyja vis daugiau privilegijų, o su privilegijomis tampa vis saugesnis

Europietiškoji svajonė

Europietiškoji svajonė yra pagrįsta skirtingomis prielaidomis apie tai, kas sudaro laisvės ir saugumo pagrindą. Europiečiams laisvės pagrindas yra ne autonomija o įsitvirtinimas. Būti laisvam reiškia turėti priėjimą prie daugybės ryšių pagrįstų tarpusavio priklausomybės su kitais.

Su kuo daugiau bendruomenių žmogus turį ryšių, tuo daugiau galimybių turi gyventi pilnavertį ir reikšmingą gyvenimą. Su ryšiai ateina priklausymas o su priklausymu – saugumas.

Amerikietiškoji svajonė pabrėžia ekonominį augimą, asmeninį turtą ir nepriklausomybę, o europietiškoji dėmesį skiria nuosekliai plėtrai, gyvenimo kokybei ir tarpusavio priklausomybei.

Amerikietiškoji svajonė aukština darbo etiką, europietiškoji – laisvalaikį ir įsigilinimą. Amerikietiškoji svajonė yra neatskiriama nuo šalies religinio paveldo ir gilaus tikėjimo, europietiškoji yra visiškai sekuliari.

Skirtingos svajonės – skirtinga politika

Amerikiečiai yra labiau linkę pasitelkti karinę jėgą, gindami tai, ką laiko savo gyvybiniais interesais. Europiečiai skeptiškiau vertina karinės jėgos naudojimą ir pirmenybę teikia diplomatijai, ekonominei pagalbai ir taikos palaikymo operacijoms.

Amerikiečiai yra linkę mąstyti lokaliai, o Europiečių lojalumas yra daug platesnis, apimantis ir vietos ir pasaulio lygius. Amerikietiškoji svajonė yra iki šaknų privati ir mažai tesirūpinanti likusia žmonija. Europietiškoji svajonė skatina rūpinimąsi visa planeta.

Europietiškoji svajonė ir ES

Tai tikrai nereiškia, kad Europa tapo rojumi žemėje. Jos problemos kompleksinės o silpnumas akivaizdus. Europos Sąjungos valdžios mašina, anot ES kritikų ir šalininkų, yra milžiniškas biurokratinis labirintas erzinantis net ir didžiausius euro-optimistus.

Tikėtis, kad europiečiai įgyvendino savo svajonę, būtų kvaila. Amerikiečiai taip pat niekada negyveno savąja sekdami. Svarbiausia yra tai, kad europiečiai sukūrė naują pasaulio ateities viziją, kuri daugeliu aspektų skiriasi nuo amerikietiškosios. Europietiškoji svajonė yra stipresnė, nes išdrįsta pasiūlyti naują istoriją, kurioje svarbiausia gyvenimo kokybė, stabilumas, taika ir harmonija.

Istorijos pabaiga ir žmonijos iškilimas

Stabilios ekonomikos idėja yra iš tiesų radikalus pasiūlymas, metantis iššūki istorijos, kaip nuolatinio turtėjimo proceso, supratimui. Stabilios pasaulinės ekonomikos tikslas yra suderinti žmogaus vartojimo poreikius su gamtos galimybėmis perdirbti atliekas ir atkurti resursus. Perėjimas prie šios vizijos yra istorijos pagrįstos nesustojamu materialiniu tobulėjimu pabaiga ir žmogaus asmeninio tobulėjimo istorijos pradžia.

Naujoji svajonė yra pagrįsta ne turto kaupimu, bet žmogaus dvasios įvertinimu. Ji ištraukia žmoniją iš materialistinio kalėjimo, kuriame ji buvo įkalinta nuo XVIII amžiaus. pradžios ir bando perkelti į ateitį, pagrįstą idealizmu. Naujoji europietiškoji svajonė bando atspindėti viso pasaulio geresnės ateities viziją.

*** Parengta pagal Jeremy Rifkin, “The European Dream: How Europe’s Vision of the Future Is Quietly Eclipsing the American Dream”. Polity Press, 2004.

Straipsnis publikuotas lrytas.lt.

Kas laukia Baltijos tigrų?

Vasario viduryje Latvijos ekonomiką nupurtė neįprasta mikrokrizė. Stokholmo Ekonomikos mokyklos Rygoje lektoriaus prognozė, kad dėl infliacijos ir netenkamo konkurencingumo gali būti devalvuotas latas, sukėlė neįprastą reakciją.

SMS žinutėmis sklidusio gando sukelta panika paskatino masinį užsienio valiutų pirkimą. Dėl neįprastos paklausos keli bankai pritrūko grynųjų eurų, dolerių ir svarų sterlingų.

Nors ši “krizė” tebuvo panika, ji atkreipė dėmesį į tai, kad Latvijos ekonomikoje ne viskas taip gerai, kaip gali pasirodyti stebint rekordinį ekonomikos augimą. Pernai Latvijos BVP augo net 11 proc.

Pastaruosius metus BVP augimą lydėjo ir didėjanti infliacija. Per trejus metus infliacija Latvijoje siekė 6 procentus, o sausio mėnesį metinė infliacija jau siekė 7,1 procento. Šalies einamosios sąskaitos deficitas trečiąjį ketvirtį pakilo iki 24,2 % BVP.

Kelios dienas po panikos atakos tarptautinė kredito reitingų agentūra „Standard & Poor`s“ sumažino Latvijai suteiktų reitingų perspektyvos vertinimą nuo „stabili“ iki „neigiama“, o tai reiškia, jog gali būti mažinami patys reitingai.

Netikras pavojus

Tiesa, tai, kad Latvijos latas bus devalvuotas, netrukus paneigė Latvijos banko vadovas. SEB banko ekspertai Lietuvoje ir Latvijoje taip pat pripažino, kad lato devalvavimo rizika yra labai maža.

Daugelis ekonomistų sutaria, kad net prasidėjus tikrai ekonominei krizei lato devalvavimo tikimybė būtų maža. Ketvirtį BVP sudarantis einamosios sąskaitos deficitas taip pat negali būti vertinamas vienareikšmiškai.

Anot Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Raimondo Kuodžio, einamosios sąskaitos deficitas gali rodyti ir ekonomikos silpnumą, ir stiprumą. Nors didelis skirtumas tarp eksporto ir importo reiškia ekonomikos nekonkurencingumą, tačiau tai, kad užsienio investuotojai sutinka padengti šį skirtumą, reiškia, jog vertinamas ekonomikos potencialas.

R.Kuodis nelinkęs sureikšminti ir skolinimosi reitingų sumažinimo. Anot jo, reitingų agentūros sulaukė nemažai kritikos dėl vėlavimo Azijos krizės metu, todėl dabar gali būti pernelyg atsargios.

Ekonomisto nuomone, net jei užsienio bankai nebeskolintų Latvijos bankams, tai nebūtų jokia tragedija. Kadangi paskolos naudojamos daugiausia nekilnojamajam turtui įsigyti bei užsienyje gaminamos prekėms (įrengimams, automobiliams ir t.t.) pirkti, pasikeitusi situacija netgi padėtų sumažinti einamosios sąskaitos deficitą ir stabilizuotų ekonominę padėtį.

Nors pagrindo panikuoti Lietuvoje bei Estijoje dar mažiau, R.Kuodis neatmeta galimybės, kad panaši panika gali būti sukelta ir Lietuvoje. Anot ekonomisto, lietuviai jau parodė, jog jie, kaip ir latviai, moka panikuoti, primindamas, kad stojimo į ES dieną iš parduotuvių buvo išpirkta visa druska.

Esminės problemos

Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) jau kuris laikas atkreipia dėmesį į beveik 3 kartus greičiau nei darbo našumas augantį darbo užmokestį. Darbo užmokesčio augimas mažina Baltijos šalių konkurencingumą pasaulyje.

Pavyzdžiui, TVF pateikia du galimus ekonomikos raidos scenarijus Lietuvai. Pirmuoju atveju, jei spartus darbo užmokesčio augimas pasirodys tik laikinas reiškinys, Lietuvoje turėtu nusistovėti šiek tiek lėtesnis, maždau apie 6 proc. metinis BVP augimas, o dėl nusistovėjusios vidaus paklausos sumažės einamosios sąskaitos deficitas.

Antra, jei atlyginimų augimas nesulėtės, prognozuojamas didesnis augimo sulėtėjimas bei einamosios sąskaitos deficito didėjimas. Dėl to pablogėjusi fiskalinė situacija gali Lietuvą pastūmėti į užsitęsusio nuosmukio situaciją, kokioje dabar yra atsidūrusi Portugalija.

Pasaulio banko sausio mėnesio raporte taip pat kalbama apie galimą Baltijos šalių ekonomikų perkaitimą. Vienas perkaitimo ženklų – auganti infliacija. Ekonominis perkaitimas dažnai sukelia kainų burbulus. Būtent tokia situacija jau susiformavo Baltijos šalių nekilnojamo turto rinkose.

Bankų vaidmuo

Daugelyje šalių, kuriose neseniai susiformavo stabili bankų sistema, kyla perinvestavimo problema.

Baltijos šalyse ši problema pasireiškia statybų ir nekilnojamojo turto srityje. Statybų bumas yra finansuojamas bankų. Bankai teikia paskolas ne tik pirkėjams, bet ir statyboms. Būtent bankų skolintos lėšos palaiko statybų sektoriaus augimą.

2004 m. pirmą kartą buvo pradėta rimtai kalbėti apie kainų burbulą. Pastebėta, kad nekilnojamojo turto kainos pasiekė savo piką ir toliau augti nebeturėtų. Tai, kad šios prognozės neišsipildė, lėmė pasikeitusi bankų politika. Palengvintos kreditų gavimo sąlygos vėl išjudino nekilnojamojo turto rinką.

Lietuvoje nekilnojamojo turto ir statybų sektoriaus augimas apie 15-20 proc. kasmet leidžia 2-3 proc. Padidinti bendrą šalies BVP augimą. Tačiau iš skolintų pinigų didele dalimi laikosi ir projektuotojai, prekybininkai baldais bei statybinėmis medžiagomis. Šiose srityse sparčiai augantys darbuotojų atlyginimai dar padidina vidaus paklausą.

Kitaip sakant, didžiąją dalį šalies BVP augimo lemia statybų ir nekilnojamojo turto sektorių augimas. Šių sektorių sumažėjimo, pa vyzdžiui, 20 proc. Sukeltų ir ekonomikos nuosmukį.

Galimi sprendimai

Pasaulio bankas pateikia keturis siūlymus aktyviai politikai siekiant išvengti ekonomikos perkaitimo pasekmių.

Pirmasis – pats elementariausiais siūlymas: mažinti valstybės išlaidas, riboti privatų skolinimąsi bei skatinti taupymą. Apie tai jau kur laiką šneka ir daugelis šalies ekonomistų.

Pasaulio banko nuomone, taip pat reikėtų stiprinti finansinių institucijų kontrolę, stiprinant tarptautinį reguliavimą bei ribojant perteklinius vartojimo bei nekilnojamojo turto kreditus.

Taip pat siūloma stiprinti darbo jėgos tarp sektorinį judėjimą bei skatinti investuotojų pasitikėjimą priimant aiškius euro įvedimo planus bei numatant infliacijos ribojimo priemones.

Prie Pasaulio banko siūlymų reikėtų pridėti nuolatines Lietuvos ekonomistų rekomendacijas, investicijas nuo kelių ir betono perorientuoti į tas verslo sritis, kurios garantuos Lietuvos eksporto konkurencingumą bent jau keletui metų.

Pasaulio banko raporte teigiama, kad jei vidaus paklausa Baltijos šalyse nesumažės, augantis einamosios sąskaitos deficitas gali sumažinti pasitikėjimą Baltijos rinkomis.

To pasekmės būtų bankų investuoto kapitalo pasitraukimas, stiprios korekcijos akcijų rinkose ir ekonominio augimo ir ekonominis nuosmukis.

Straipsnis publikuotas lrytas.lt.

Virtualus gyvenimas: Nusibodo šalta žiema – kraustykis į Internetą

Pavargote nuo savo gyvenimo? Nusibodo rutina? Išeitis gali būti daug paprastesnė, nei jūs manėte. Milijonai žmonių prieglobstį nuo kasdienybės randa antrajame virtualiame gyvenime. „Second life“ – itin sėkmingas virtualus pasaulis kuriame galima bendrauti, flirtuoti, mylėti, kurti ar tiesiog nusipirkti namelį prie jūros.

Gyvenimas – tai žaidimas. Net ir po kelių dienų praleistų „Second life“ nėra lengva pasakyti, kas tai yra. Tai tikrai nėra žaidimas, kaip „World of WarCraft“ ar kiti panašūs projektai. Čia nėra princesės, kurią reikia išgelbėti iš drakono pilies, ar žemę puolančių ateivių. Tai tiesiog gyvenimas.

Viskas, ko norėjote, bet negalėjote padaryti savo Pirmajame gyvenime yra įmanoma Antrajame. „Second life“ – siurrealistinis ir intriguojantis virtualus pasaulis, kuriame kiekvienas gali kurti savo ateitį. Didžioji dalis žaidimo turinio yra sukurta būtent jo gyventojų.

Virtualus gimimas. Pradėti Antrąjį gyvenimą gana paprasta. Tereikia užsiregistruoti projekto tinklalapyje ir atsisiųsti mažą programėlę. Po kelių minučių neišleidę nė cento jūs jau pradedate naują gyvenimą. Kaip ir tikrovėje, pradedate nuogi ir kupini vilties.

Gyvenimo pradžioje turite galimybę save sukurti iš naujo. Galite pasirinkti sau vardą, nuspręsti, kaip norite atrodyti bei ką norite daryti. Po valandėlės, praleistos mokantis pradedančiųjų saloje, galite pradėti savo kelionę po nuostabų „Second life“ pasaulį. Keliauti galima įvairiai – eiti, teleportuotis arba skirsti. Pastarasis būdas, be abejo, įspūdingiausiais.

Auganti bendruomenė. Jeigu manote, kad šis pasaulis yra tik primityvi tikrovės simuliacija, skirta nepritapusiems tikrovėje, klystate. 2003 metais “Linden” korporacijos sukurtame pasaulyje šiuo metu gyvena beveik 3,5 mln. žmonių bendruomenė, kas dieną pasipildanti beveik 15-30 tūkst. naujų narių.

Šią milžinišku greičiu augančią bendruomenę sudaro tikrai ne tik atsiskyrėliai. Priešingai – vis daugiau mūsų tikrojo gyvenimo persikelia į šia virtualią erdvę. „Second life“ jau kurį laiką veikia naujienų agentūra Reuters [http://secondlife.reuters.com/], įvairios radijo stotys bei televizijos. Žiniasklaidos milžinė CBS turi ambicingų tikslų padidinti savo auditoriją pradėdama transliacijas internete ir dėl to derasi su projekto kūrėjais. Savo salas šiame pasaulyje turi ir IT milžinės “Dell” , bei IBM.

Šių metų pradžia Antrajam gyvenimui atnešė nemažai naujovių. Prieš kelias dienas “Toyota” tikrajam pasauliui pristačiusi atnaujintą “Scion xB”, “Second Life” bendruomenei pasiūlė “Scion xD” modelį. Automobilis virtualioje erdvėje esančiame salone „Scion City“ kainuoja 300 Lindeno dolerių arba vieną JAV dolerį.

Didžiausia šių metų naujiena, be abejo, yra Švedijos užsienio reikalų ministerijos sprendimas atidaryti diplomatinę atstovybę virtualioje erdvėje. Žengti šį žingsnį Švedus paskatino noras populiarinti šalį jaunimo tarpe. Naujoji ambasada nors ir neišdavinės vizų, tačiau suteiks visą informacija kaip galima jas gauti realiame pasaulyje.

Sparčiausiai auganti ekonomika. Vienas iš Antrojo pasaulio išskirtinumų yra funkcionuojanti ekonomika. Čia, kaip ir tikrajame pasaulyje, galima ne tik leisti, bet ir uždirbti pinigus.

“Second Life” bendruomenėje yra ginamos autorių teisės į jų sukurtą intelektualinę nuosavybę, kas sudaro galimybę mainyti produktus, kurie yra ne kas kita, kaip elektromagnetiniai impulsai.

Maža to, Antrajame gyvenime naudojama valiuta – Lindeno doleris- gali būti lengvai konvertuojama į JAV dolerius. Valiutos biržoje “LindeX” , kur JAV doleriai mainomi į Lindeno dolerius, valiutos kursas svyruoja apie 270 Lindeno dolerių už 1 JAV dolerį. Vidutinė paros apyvarta – 200 tūkst. JAV dolerių.

Per parą virtualiame pasaulyje sudaromų sandėrių vertė jau viršija milijoną dolerių. 2006 metais „Second Life“ BVP viršijo 220 mln. dolerių. Keturių skurdžiausių pasaulio šalių BVP Pasaulio banko duomenimis 2005 m. nesiekė 200 mln. JAV dolerių. Visai neblogai virtualiai ekonomikai, kurioje prekiaujama vien nuliais ir vienetais. Itin sparčiai augant lankytojų skaičiui ir intensyvėjant prekybai, metinis virtualios ekonomikos augimas gali viršyti 100 proc.

Natūralu, kad taip sparčiai auganti ekonomika traukia nemažai įmonių iš realaus pasaulio. „Second Life“ itin masina drabužių pardavėjus. Apie 40 proc. visų sandorių vertės sudaro šių kompanijų pardavimai. Norintys pasižvalgyti po virtualią rinką visada gali užsukti į vieną didžiausių parduotuvių “SLBoutique”.

Virtuali kultūra. Antrajam gyvenimui daug žavesio suteikia ir aktyvus kultūrinis gyvenimas. Virtualiame pasaulyje galite sutikti daugybę mažiau ar daugiau žinomų menininkų. Virtualius koncertinius turus virtualioje erdvėje jau surengė Duran Duran ir Suzanne Vega. Neseniai įvyko ir U2 gerbėjų sukurtos grupės “U2 in SL” koncertas.
Savo knygą virtualiai bendruomenei pristatė ir vienas žymiausių šiuolaikinių JAV rašytojų Kurtas Vonnegutas. Intervių su juo įrašą galite rasti čia.

Straipsnis publikuotas alfa.lt.

Tarptautinė korupcija: kas sieja Sadamą ir Siemens?

Lietuvoje, kur korupcijos terminas apibūdina kasdienius verslo ir valdžios santykius, o ne visuotinai smerkiamą nusikalstamą veiklą, liko beveik nepastebėtas korupcijos skandalas, sudrebinęs beveik 160 metų gyvuojančią Vokietijos koncerno “Siemens” imperiją.

Tiems, kurie vis dėlto pastebėjo žiniasklaidos pranešimus apie pusės milijardo eurų (apie 1,75 mlrd. litų) vertės kyšių fondą, ši žinia tapo paguoda. Pasirodo, ir Vakaruose tos pačios bėdos kaip ir Lietuvoje.

Kad ir kaip būtų “Siemens” korupcijos saga, kaip šią istoriją praminė Vokietijos žiniasklaida, smarkiai skiriasi nuo lietuviškų korupcijos skandalų.

Korupcijos geografija – visas pasaulis

“Siemens” dar praėjusio dešimtmečio pradžioje mokėdavo užstatus bei kompensacijas darbuotojams, kurie būdavo pagaunami. Net nuteisti padalinių vadovai neturėjo jaudintis neteksią pensijos.

XXI amžiaus pradžioje koncerno vadovybės nustatyti ambicingi uždaviniai paskatino milžinišką kyšininkavimo kampaniją. Per septynerius metus “Siemens” komunikacijos padalinys į pareigūnų papirkinėjimą įvairiose šalyse investavo pusę milijardo eurų.

Kyšių mokėjimas nuo Vokietijos teisėsaugos bei koncerno vadovybės buvo paslėptas po sudėtingu mokėjimų tinklu, apraizgiusiu visą pasaulį. Šimtai milijonų iš “Siemens” komunikacijų padalinio būdavo pervedami fiktyvioms kompanijoms įvairiose pasaulio šalyse. Priedanga korupcijai dažniausiai tapdavo tariamos konsultavimo ar finansinio tarpininkavimo įmonės Kipre ar Dubajaus bei Monake, JAV, Austrijoje, Šveicarijoje, kontroliuojamos aukštų “Siemens” padalinių vadovų ar su jais susijusių asmenų.

Fiktyvių priedangos įmonių sąskaitose atsidūrusios lėšos buvo panaudojamas laimėti konkursus įvairiose pasaulio šalyse. Dešimtys milijonų buvo panaudoti papirkinėti politikus, tarnautojus bei kariškius Kinijoje, Rusijoje, Indonezijoje, Saudo Arabijoje, Kuveite ar Nigerijoje.

Neseniai buvo pradėtas tyrimas dėl galimų “Siemens” mokėjimų buvusiam Irako diktatoriui Saddamui Husseinui.

Graikijos prokuratūra tiria galimą nelegalių sąskaitų panaudojimą papirkinėti vyriausybės valdininkus prieš 2004 m. olimpines žaidines Atėnuose. Italijos prokurorai 2003 m. pradėjo tyrimą dėl beveik septynių milijonų Vokietijos markių (14 mln. litų) vertės pavedimų buvusio Italijos pašto ir telekomunikacijų inspektoriaus kontroliuojamai bendrovei Puerto Rike.

Tarptautinė korupcija

Tarptautinė korupcija iš tiesų specifinė problema, ilgą laika toleruota visų pasaulio vyriausybių. Dažniausiai ji buvo teisinama nacionaliniu interesu. Natūralu, kad mokančios kyšius kompanijos įgydavo pranašumą prieš kitų šalių konkurentus bei taip prisidėdavo prie šalies eksporto augimo.

JAV buvo pirmoji, kuri 1977 m. uždraudė savo kompanijoms mokėti kyšius užsienyje. Tai buvo drąsus žingsnis, nes Prancūzija ar Vokietija vis dar leisdavo kyšius nurašyti kaip verslo išlaidas. Ir tik 1997 m. 34 šalims pasirašius konvenciją, draudžiančią tarptautinę korupciją, JAV pavyko ištrūkti iš izoliacijos: iki tol įprasta kyšininkavimo užsienyje praktika buvo uždrausta beveik visose išsivysčiusiose šalyse.

Tarptautinė korupcija Lietuvoje

Nors Lietuvoje didesni ar mažesni korupcijos skandalai kyla beveik kas mėnesį, tarptautinės korupcijos klausimas iki šiol nebuvo tapęs tema viešiems svarstymams.
Gal būt tai reiškia, kad Lietuvos bendrovės, veikdamos užsienyje, nemoka kyšių? “Transparency International”, tarptautinės su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos, duomenys apsiriboja 30 daugiausia eksportuojančių šalių analize.
2006 metų duomenimis, Rusijos verslininkai pagal polinkį mokėti kyšius užima trečiąją vietą – po Indijos ir Kinijos. Mažiausiai linkę kyšininkauti Šveicarijos, Švedijos bei Austrijos verslininkai.

Straipsnis publikuotas lrytas.lt.

Muzikos genofondas: radijas, kuris klausosi tavęs

„Tai dar vienas būdas Vyriausybei sekti ir kontroliuoti piliečius sukuriant nešiojamąjį grotuvą, atpažįstantį tavo DNR“ – tokia mintis turbūt šovė ne vienam sąmokslo teorijos mėgėjui, išgirdusiam pavadinimą „Muzikos genomo projektas“ („Music Genome Project“). Jie išsigando visai be reikalo – po šiuo vardu slepiasi ne Vyriausybės agentūra, o privati kompanija, melomanams pasiūliusi išskirtinį interneto projektą „Pandora“.

Unikalus produktas. „Pandora“ leidžia kiekvienam vartotojui susikurti asmeninę radijo stotį, transliuojančią tik jam patinkančią muziką. Pradėti naudotis visai paprasta. Atsidarę tinklalapį įvedate savo mėgstamą dainą ar atlikėją, palaukiate keletą sekundžių ir jau girdite pirmuosius dainos žodžius. „Pandoros“ magija slypi paprastame principe, kad patinkanti klausytojui daina turi jam padėti rasti kitas jam patinkančias dainas. Visi projekto bibliotekoje esantys kūriniai specialistų yra suklasifikuoti pagal 400 kriterijų, pradedant melodija, harmonija, instrumentais ir baigiant ritmo specifika, vokalo bruožais ar dainų žodžiais. Visa tai tam, kad užtikrintų, jog ir trečia, ir dešimta daina tikrai atitiktų klausytojo lūkesčius.

Pandora klausosi tavęs. Sukurtos radijo stoties grojaraštį galima plėtoti įtraukiant naujus bei ištrinant senus įrašus bei vertinant grojamas dainas. Visa ši informacija yra naudojama ne tik jūsų stočiai tobulinti, bet yra įtraukiama į muzikos genofondą ir veikia kitų vartotojų susikurtas radijo stotis.

Savo bloge projekto kūrėjai išskiria du lankytojų tipus. Vieni susikuria keletą radijo stočių, kurias renkasi atsižvelgdami į nuotaiką. Antri mėgina sukurti tobulą radijo stotį, kurios galėtų klausyti bet kur ir bet kada. Būtent pastarųjų pasirinkimai nusipelno išskirtinio dėmesio ir analizės formuojant kiekvienos dainos DNR.

Milžiniška kolekcija. Jeigu jūsų mėgstamiausi atlikėjai yra kaimynas, grojantis tėvų garaže, Minedas ir dar galbūt vienas „čiuvas“ iš Kuršėnų – „Pandora“ ne jums. Jei jūsų skonis ne toks išskirtinis, tikrai maloniai nustebsite. Dabartinę kolekciją, kuri kas mėnesį pasipildo apie 15 tūkst. kūrinių, sudaro beveik pusė milijono įvairiausių stilių įrašų (nerasite tik klasikos ir folkloro). Rinkdamiesi iš tokio sąrašo tikrai rasite, ko ieškote. Netikite?

Bandymas. „Pandoros“ galimybes puikiai atskleidžia rašant šį straipsnį atliktas eksperimentas – pasirinkus penkis skirtingus muzikinius stilius reprezentuojančius atlikėjus buvo sukurtos penkios radijo stotys bei stebėta, kokių atlikėjų bus pirmosios dešimt dainų. Ir štai rezultatai. Britų rokerių Coldplay radijo stotis grojo „In Praise of Folly“, „Tonic“, „The Butterfly Effect“, „Doves“, „Phil Seymour“, „Queens of The Stone Age“, „The Buckners“ dainas.

Nepatinka rokas? Pabandykime prancūzų šokių muzikos guru Dimitri from Paris. Pirmą pusvalandį išgirsite puikius „K–Skope“, „Orest Partridge“, „Tripssono“, „DJ Fresh“, „DJ Krush“, UI, Anthony Rouchier, „Smoke No Bones|, „Alkemx“ kūrinius.

Patinka tango? Tuomet ieškokite Astor Piazolla ir tikrai neapsiriksite. Kartu su šio nepakartojamo tango klasiko kūriniais girdėsite „Tango Nr. 9“, Gideono Kremerio, Rene Marino Rivero, Juliano Curcino, „Cachao“, „Madredeus“ atliekamą muziką.

Ieškote popmuzikos? Ne bėda. Tik įrašę Robbie Williamso vardą galėsite klausyti „No Motive“, Billy Joelio, „King‘s X“, Alberto Hammondo, Richardo Ashcrofto, Ninos Gordon, „Busted“, „Acceptance“. Esate sužavėti šiuo metu topų viršūnėse esančios Nelly Furtado? Tuomet su kitais jos gerbėjais klausykite Jennifer Lopez, Avril Lavigne, Alana Davis, Tori Amos, „Frou Frou“, „KT Tunstall“, „Beyonce“, „Sirens“, Nicole.

Geriausia „Pandoroje“ yra tai, kad paklausę tik dešimt dainų tikrai rasite bent du ar tris atlikėjus, kurių niekada negirdėjote anksčiau ir kurie netrukus atsidurs jūsų nešiojamajame grotuve.

Visi geriausi dalykai – nemokami. Dar vienas Pandoros pliusas – ji nieko nekainuoja. Susikurti radijo stotį galite iškart atėję į projekto tinklalapį. Nemokama ir labai paprasta registracija garantuos, kad susikurtas stotis rasite ir kitą kartą panorėję paklausyti muzikos. Sumokėję 20 svarų (apie 100 Lt) metinį mokestį muzikos galėsite klausyti išvengdami reklamos.

Lietuviška muzika. Ieškantys lietuviškos muzikos Pandoroje turbūt liks nieko nepešę, tačiau tai nereiškia, kad jos ten negali būti. Projekto kūrėjai neapsiriboja didžiųjų įrašų kompanijų produkcija ir groja nežinomų atlikėjų bei grupių dainas. Galimybę nusiųsti savo kompaktą „Pandorai“ turėtų apsvarstyti ir lietuviškos grupės. Detalią informaciją, kaip tai padaryti, galima rasti projekto tinklalapyje.

Straipnis publikuotas alfa.lt.

JAV ir Iranas – neteisingų sprendimų spąstuose

Tai, kad Irano ir JAV santykiai nėra normalūs, pripažįsta netgi daugelis JAV užsienio politikos strategų bei valstybės pareigūnų. Šios valstybės nepalaiko diplomatinių, socialinių ar politinių santykių jau 27 metus, nuo to laiko, kai islamiškoji revoliucija nuvertė JAV remiamą Irano šacho režimą, o Teherane įkaitais buvo paimti JAV ambasados darbuotojai bei svečiai.

Nuožmi retorika tarp JAV ir Irano pastaraisiais mėnesiais sudaro įspūdį, kad šių dviejų šalių kursai yra visiškai priešingi. Bet ar šios šalys turi nuolat konfrontuoti, o gal gali susėsti prie derybų stalo?

Pirmieji žingsniai bendradarbiavimo link

Po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios atakų Amerikoje buvo galima pastebėti keletą nedrąsių žingsnių Amerikos ir Irano santykių šiltėjimo link.

Iraniečiai solidarizavosi su terorizmo aukomis, o kai kurie Irano lyderiai rado rimtą pagrindą bendradarbiauti su JAV derybininkais derinant veiksmus prieš bendrą priešą Afganistane – Talibaną. Dialogas tesėsi ir formuojant naująją Afganistano vyriausybę.

Tačiau derybininkų dialogas neatspindėjo oficialių Vašingtono ir Teherano santykių. Irano kietosios linijos šalininkai citavo ajatolos Khomeini nuomonę, kad draugystė tarp JAV ir Irano yra lyg draugystė tarp vilko ir avies, o JAV prezidentas praėjus vos keliems mėnesiams po sėkmingo bendradarbiavimo Afganistane, netruko Iraną pavadinti „blogio ašimi“.

Kita potencialus impulsas konstruktyviam dialogui kilo 2003 m. gegužę. Amerikos sklandus žygis į Bagdadą nejuokais išgąsdino Irano vadovus, kad netrukus ir jų laukia panašus likimas. Iraniečiai žengė be galo dramatišką ir stebinantį žingsnį. Iranas JAV administracijai atsiųstame laiške pasiūlė atverti savo branduolinę programą, padėti stabilizuoti Iraką, nustoti remti Palestinos karines grupuotes bei padėti nuginkluoti „Hezbollah“ mainais už tai, kad JAV nustos būti priešiška Iranui ir deklaruos, jog Iranas nėra blogio ašis.

Ši pozicija buvo išdiskutuota Irane ir palaiminta aukščiausių vadovų.
Kaip į šį pasiūlymą atsakė Amerika? Jį paprasčiausiai ignoravo. Kietosios linijos šalininkai, apakinti pergalės Irake, laikėsi pozicijos, kad JAV „nesišneka su blogio ašimi“. Psichologai tokį kvailą sprendimą paaiškintų blokavimo efektu, kai žmonės aklai laikosi priimto sprendimo, net kai aišku, kad tas sprendimas yra nenaudingas.

Stiprėjantis Iranas

Trumparegiška amerikiečių pozicija palenkė jėgų balansą kietosios linijos šalininkų pusėn. Žlugus protingų santykių tarp Vašingtono ir Teherano idėjai susilpnėjo ir jos siekusiųjų reformatorių pozicijos, o iškilo daug mažiau norintys dialogo konservatoriai.

Pasikeitė ir jėgų balansas tarp JAV ir Irano. Amerikiečių pergalė Irake kelia vis daugiau abejonių. Irano įtaka Vidurio Rytuose auga. Kylančios naftos kainos smarkiai išaugino Irano pajamas, kurios dosniai žarstomos paremiant galimus sąjungininkus. JAV su sąjungininkais nuvertus Saddamo Husseino rėžimą Iranui nuo šachmatų lentos išnyko vienas varžovas. Vidinių kovų išvargintame Irake šiitų daugumai atėjus į valdžią, Iranas tapo svarbiausiu Irako sąjungininku regione.

Maža to, po aštuonerių metų nesėkmingo nuosaikių reformistų valdymo, Iranas vėl turi stiprų ir išskirtinį prezidentą, kurio negali ignoruoti net JAV. Mahmoudas Ahmadinejadas grįžo prie ajatolos Khomeini principų ir siekia stiprinti Irano nepriklausomybę paversdamas jį branduoline galia. Šie planai kelia pagrįstą ne tik JAV, bet ir Izraelio nerimą.

Remdamas ir skatindamas „Hezbollah“ Iranas sugebėjo suburti antiamerikietišką frontą tarp šiitų ir sunitų didžiojoje dalyje Vidurio Rytų, o „Hezbollah“ lyderį paversti tikru herojumi. Verbuodami vargšus ir beteisius jie yra daug arčiau žmonių ir turi tūkstančius pasekėjų visame regione. Provakarietiškos vyriausybės nesugeba su tuo kovoti, o amerikiečių įtaka regione pamažu silpsta.

Dar viena galimybė

2005 JAV nusprendė sugrįžti į ES ir Irano vedamas derybas dėl pastarojo branduolinės programos. Nors JAV ir reikalauja, kad Iranas nutrauktų urano sodrinimą prieš pradedant bet kokias derybas, ženklų, kad gali užsimegzti konkretus dialogas yra. Vis dėlto viskas priklausys nuo politinių lyderių valios priimti sprendimus.

Abbasas Milanis, Irano kilmės Stanfordo universiteto profesorius ir JAV prezidento administracijos patarėjas Irano klausimais. mano, kad Vašingtonas turėtų tiesiai ir atvirai kalbėti su Teheranu, taip kaip Ronaldas Reaganas kalbėjo su Maskva šaltojo karo metais.

A.Milanio nuomone, pirmiausia JAV turėtų nutraukti embargą Iranui, nuo kurio kenčia paprasti piliečiai, ir pakeisti jį protingomis sankcijomis režimui ir jo lyderiams. Maža to, Jungtinės Valstijos turėtų parodyti, jog jų politika nepaisant pokyčių visada yra iraniečių pusėje bei nustoti tiesiogiai kištis į politinius procesus Irane, remiant įvairias politines jėgas.

Anot A.Milanio, tik atsisakiusios tiesioginio kišimosi į politiką, tačiau stiprindamos kultūrinį bendradarbiavimą, gerindamos Vakarų įvaizdį remdamos, remdamos laisvą žiniasklaidą, tačiau jos nepirkdamos, bei nuolat palaikydamos tarptautinį spaudimą Iranui gerbti politines bei pilietines žmonių teises, JAV gali pasiekti jei ne demokratijos Irane, tai bent konstruktyvaus ir abipusiai naudingo dialogo.

Tik sugebėjimas pripažinti ir taisyti klaidas bei suvokimas, jog politikoje nebūtinai turi būti pralaimėjusių, gali JAV padėti išvengti visiško fiasko Vidurio Rytuose, o galbūt ir padėti laimėti karą prieš terorizmą.

Straipsnis publikuotas lrytas.lt.